gaukite kreditą greitai ir nemokamai 

Kiek pinigų reikia turėti susitaupius „juodai dienai“?

taupytiStraipsnių apie namų ūkio finansus prirašyta šimtai, tačiau retai kada juose randame realių ir logiškų patarimų, pavyzdžiui, kiek santaupų reikia turėti pasidėjus į šalį nenumatytiems atvejams. Kad jaustumėtės saugūs ir užtikrinti, finansų ekspertai teigia, jog susitaupę turėtumėte būti ne mažiau 3-6 savo gaunamų atlyginimų dydžio sumą. Kitur teigiama, kad reikėtų susitaupyti tokią sumą, kurią išleidžiate per minėtuosius 3-6 mėnesius, neskaitant santaupų. Tačiau kiekvienas pilietis turėtų išsikelti sau tikslą susitaupyti tiek, kad laisvai galėtų gyventi bent 3 mėnesius.

Vieno didžiausių šalyje bankų – „Swedbank“ – atstovai teigia, kad asmeninius finansus yra priimta skirstyti į tris tipus: tai ilgojo, vidutinės trukmės ir trumpojo laikotarpių. Trumpo laikotarpio pinigai neretai yra panaudojami nenumatytoms išlaidoms arba neprivalomosioms išlaidoms, prie kurių priskiriamos ir kelionės, pramogos ar panašiai. Tačiau šie pinigai neturėtų būti išleidžiami lengvabūdiškai, nes tikslas turėtų būti sutaupyti ir užbėgti už akių darbo netekimui arba kritiškai sumažėjus pajamoms.

Tačiau ne visi ekspertai vieningai skuba tvirtinti, kad, pavyzdžiui, reikėtų būti sukaupus bent 3 mėnesių atlyginimą. Kiekvienas asmuo sumą, kuri jam reikalinga išgyvenimui, pasirenka individualiai. Be to, vieniems žmonėms susitaupyti ketvirčio atlygį gali pasirodyti neįmanoma misija, nes jie gyvena nuo vieno iki kito atlyginimo. Tuo tarpu kitiems kas mėnesį atsidėti į šalį po pusę algos gali atrodyti labai įprasta savęs nė kiek nevaržant. Kad žmogus jaustųsi bent kiek stabiliau ir užtikrinčiau, jis turėtų būti sutaupęs tokią sumą, kuri leistų be aplinkinių pagalbos, be kreditų ir paskolų išsiversti bent mėnesį. Esminis faktorius norint turėti pakankamai finansų netikėtiems atvejams, kurių pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime – nuolat taupyti pinigus, ir visai nesvarbu, ar taupymo tikslas yra ilgalaikis, ar trumpalaikis.

Mokytis taupyti reikia nuolat

Žmonės, kurie neturi motyvacijos taupyti, nuolatos randa įvairių pasiteisinimų. Vasarą jie teigia, kad dabar atostogų, išvykų, vestuvių, vakarėlių gamtoje ir pan. metas, taigi sutaupyti nėra iš ko ir taupymo jie imsis rudeniop ar žiemą. Atėjus žiemai, lietuvius užgriūva didelės šildymo sąskaitos, tad ir vėl pinigų taupymui nebelieka. Žinoma, tiesos teiginiuose yra, tačiau motyvuotas asmuo visuomet pagalvoja apie ateitį ir šia diena gyventi nesiryžta. Taupymo esmė – įprotis ne išsileisti iki paskutinio cento, o gerai apgalvoti savo išlaidas ir sutaupyti bent minimalią sumą.

Taip pat neadekvatu sakyti „jau nuo kito mėnesio tai pradėsiu taupyti ir šeimos finansai padidės“. Tačiau toks teiginys labai panašus į dažnai girdimą pasakymą „dietos laikysiuosi nuo pirmadienio“. Visiems aišku, kad tas pirmadienis gali taip ir neišaušti. Nepasiteisina ir didesnio atlyginimo laukimas, nes paprastai kuo daugiau žmogus uždirba, tuo didesnės tampa ir jo išlaidos. Kitaip tariant, išlaidos yra linkusios prisitaikyti prie pajamų.

Bankų ekspertai pateikia ir statistikos: maždaug kas trečias lietuvis visiškai netaupo. Kaip pagrindinę tokio neatsakingo elgesio priežastį mūsų tautiečiai įvardina pernelyg mažus atlyginimus, tačiau šis skaičius nekito nei ekonominio pakilimo metu, nei per krizę. Vadinasi, kiek beuždirbtų, tam tikra kategorija žmonių nuolat jaučia nepasitenkinimą savo uždarbiu ir „juodai dienai“ nesutaupo nė kelių šimtų litų. Veiksmingas būdas taupyti – išmokėjus lizingą ar paskolą, tokią pačią sumą pinigų atsidėti į šalį, jei tai tik įmanoma. Taupant taip pat verta pasvarstyti, kaip taupyti pelningiau – turimų pinigų nebūtina kišti „į kojinę“, nes egzistuoja ir kiti finansiniai instrumentai – vertybiniai lakštai, vertybiniai popieriai, taupomieji ir kaupiamieji indėliai ir panašiai.

bobutespaskola.lt

Apklausa

Kiek kartų skolinotės iš greitųjų kreditų bendrovių?