smspinigai akcija - pirmas kreditas nemokamai

Būsto paskola: žinojimas padeda priimti adekvačius sprendimus

Paskola būstui – tai galimybė jau dabar gyventi taip, kad savo jėgomis galėtume gyventi tik po daugelio metų, t. y. kai susitaupysime pakankamą sumą pinigų. Tiesa, kai sutaupysime tokią banknotų krūvelę, kokios reikia trokštamam namui ar butui, nekilnojamojo turto apskritai gali nė nebereikėti. Skeptikai iki šiol būsto paskolas vadina tikrų tikriausia kilpa po kaklu, kitiems tokia paskola – tik finansinis įrankis, leidžiantis jau dabar išsipildyti vienai iš gyvenimo svajonių.

bustas

Šį kartą nekalbėsime apie nuolat kintančias būsto paskolų palūkanas, smulkiau nenagrinėsime sąlygų ir panašių dalykų, tiesiog priminsime ar leisime susipažinti su tam tikrais faktais, kurie leistų deramai pasirengti paskolos ėmimui.

Pirma pradžia – treniruotės

Jei planuojate imti būsto paskolą, tikriausiai internete jau esate įsijungęs būsto paskolos skaičiuoklę ir bent preliminariai paskaičiavęs, ar turite šansų gauti minimalios vertės paskolą. Tačiau skaičiai ir lieka skaičiais – dar prieš imant paskolą svarbu įvertinti, ar tikrai galėsite sutaupyti tokią sumą, kurią kas mėnesį reikės sumokėti bankui. Toks parengiamasis laikotarpis turėtų trukti ne trumpiau kaip pusę metų. Per pusmetį geriausiai suvoksite savo galimybes. Pavyzdžiui, 2-3 mėnesius galima nepirkti drabužių ir avalynės, neremontuoti automobilio, nesilankyti pas odontologą, tačiau kai vieną mėnesį prireiks visų šių prekių ir paslaugų, iš atlyginimo gali nelikti nė cento.

Tačiau vien atsidėti sumas, kurios bus reikalingos būsto paskolos įmokoms – dar ne viskas. Juk reikės mokėti ir už būsto, ir už gyvybės draudimą, galbūt būsite pasiėmę ir vartojamąjį kreditą baldams įsigyti ar kokioms nors kitoms reikmėms. Prie padidėjusių išlaidų reikėtų įskaičiuoti būsto remontą, renovaciją, kitus įrengimo darbus.

Pradinio įnašo kaupimas

Kas mėnesį atidedami pinigai gali pasitarnauti ir kaip pradinis būsimosios paskolos įnašas. Šiuo metu iš bankų galima pasiskolinti ne didesnę nei 80 procentų būsto vertės sumą. Vadinasi, jei butas kainuoja 200 tūkst. Lt, bankas nesuteiks didesnės nei 160 tūkst. litų sumos. Taip pat paskolos įmoka negali būti didesnė nei 40 proc. žmogaus ar šeimos, imančios paskolą, pajamų. Tačiau jei paskolos įmokos iš tiesų sudaro 40 proc. pajamų, šeima augina kelis mažamečius vaikus, tikėtina, kad tokie finansiniai įsipareigojimai laikui bėgant gali tapti kilpa po kaklu ir šeimą priversti gyventi nuo algos iki algos, skaičiuojant kiekvieną centą ir po truputį skurstant. Tad geriausia, kai mėnesinės paskolos įmokos neviršija 25 proc. šeimos bendrojo mėnesinio biudžeto. Su bankais reikėtų elgtis atsargiai, nes nuolatos vėluojant sumokėti įmokas, skolinimasis gali pabrangti. Bankai turi visas galimybes taip pasielgti.

Kodėl sutarties sąlygos yra tokios svarbios?

Nė vienas finansų ekspertas būsto paskolos nesiūlo imti atidžiai neištyrus, kas ir kaip. Apsilankyti ir jų siūlomas sąlygas išgirsti verta net iš kelių bankų. Vienos kredito įstaigos yra palankesnės turintiems didesnes pajamas, kitos palankiau žiūri į dirbančius individualiai ir taip toliau. Viename banke jūsų pajamos gali pasirodyti pernelyg menkos paskolai gauti, tuo tarpu kitas bankas pasiūlys įvairių alternatyvų, kad galėtumėte pasiskolinti ir įsigyti nuosavą būstą.

Labai svarbios yra sutarties sąlygos: paskola – ilgalaikis įsipareigojimas, tad kiekvieną jos punktelį verta jei ne išmokti mintinai, tai bent jau pasistengti gerai suvokti. Sutartyse būna numatytos palūkanų keitimo sąlygos, baudos ar delspinigiai. Jei bent vienas punktas priverčia suabejoti, būtinai tiksliai išsiaiškinkite, antraip ateityje dėl to galite nukentėti. Jei kasmėnesinė paskolos įmoka šiandien atrodo nedidelė, tai dar nereiškia, kad ji visada tokia ir liks, nes palūkanos kinta.

Kiek pinigų reikia turėti susitaupius „juodai dienai“?

taupytiStraipsnių apie namų ūkio finansus prirašyta šimtai, tačiau retai kada juose randame realių ir logiškų patarimų, pavyzdžiui, kiek santaupų reikia turėti pasidėjus į šalį nenumatytiems atvejams. Kad jaustumėtės saugūs ir užtikrinti, finansų ekspertai teigia, jog susitaupę turėtumėte būti ne mažiau 3-6 savo gaunamų atlyginimų dydžio sumą. Kitur teigiama, kad reikėtų susitaupyti tokią sumą, kurią išleidžiate per minėtuosius 3-6 mėnesius, neskaitant santaupų. Tačiau kiekvienas pilietis turėtų išsikelti sau tikslą susitaupyti tiek, kad laisvai galėtų gyventi bent 3 mėnesius.

Vieno didžiausių šalyje bankų – „Swedbank“ – atstovai teigia, kad asmeninius finansus yra priimta skirstyti į tris tipus: tai ilgojo, vidutinės trukmės ir trumpojo laikotarpių. Trumpo laikotarpio pinigai neretai yra panaudojami nenumatytoms išlaidoms arba neprivalomosioms išlaidoms, prie kurių priskiriamos ir kelionės, pramogos ar panašiai. Tačiau šie pinigai neturėtų būti išleidžiami lengvabūdiškai, nes tikslas turėtų būti sutaupyti ir užbėgti už akių darbo netekimui arba kritiškai sumažėjus pajamoms.

Tačiau ne visi ekspertai vieningai skuba tvirtinti, kad, pavyzdžiui, reikėtų būti sukaupus bent 3 mėnesių atlyginimą. Kiekvienas asmuo sumą, kuri jam reikalinga išgyvenimui, pasirenka individualiai. Be to, vieniems žmonėms susitaupyti ketvirčio atlygį gali pasirodyti neįmanoma misija, nes jie gyvena nuo vieno iki kito atlyginimo. Tuo tarpu kitiems kas mėnesį atsidėti į šalį po pusę algos gali atrodyti labai įprasta savęs nė kiek nevaržant. Kad žmogus jaustųsi bent kiek stabiliau ir užtikrinčiau, jis turėtų būti sutaupęs tokią sumą, kuri leistų be aplinkinių pagalbos, be kreditų ir paskolų išsiversti bent mėnesį. Esminis faktorius norint turėti pakankamai finansų netikėtiems atvejams, kurių pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime – nuolat taupyti pinigus, ir visai nesvarbu, ar taupymo tikslas yra ilgalaikis, ar trumpalaikis.

Skaityti daugiau...

Investavimas ir rizika: kodėl svarbios žinios, mokymasis ir kontrolė?

Išgirdus sąvoką „investavimas“, ne vienam kyla asociacijos su dideliais finansais ir, be abejonės, su didele rizika. Žinoma, tiesos čia yra nemažai, tačiau visko nereikėtų mauti ant vieno kurpaliaus. Natūralu, kad praėjusiame amžiuje galimybių investuoti praktiškai nebuvo, greičiausiai ir ne vienas vidutinio amžiaus asmuo, augęs ir brendęs sovietinėje santvarkoje, neturėjo jokių galimybių nė pagalvoti apie investicijas ir nuosavą verslą. Socialistinė santvarka atmetė bet kokias galimybes dirbti savarankiškai – galiojo kolektyvinis darbas ir kolektyvinė sąmonė. Jei kažkam ir pavykdavo užsidirbti savarankiškai, tai tik patyliukais, slapta, niekam per daug nežinant arba tiesiog slapta kažką iš kažkur „privatizuojant“.

investmentsMūsų šaliai įžengus į nepriklausomybės laikotarpį, vis dažniau pasigirsdavo šnekų apie investavimą, tačiau daugeliui tai kėlė asociaciją su kažkuo, kad yra labai vakarietiška, svetima, o kartu ir nesuprantama ar net pavojinga. Ir šiandien yra nemažai manančių, kad pinigus reikia ne investuoti, bet kruopščiai kišti į kojinę – taupyti. Tačiau, laimei, atsiranda tokių, kurie, sukaupę tam tikras sumas, nuolat ieško būdų, kur pinigus sėkmingai „įdarbinti“, kad jie atneštų dar didesnius pinigus. Investavimo kelias, nors ir nelengvas, yra įdomus ir pilnas iššūkių. Čia ir labai dažnai pasiteisina posakis „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Tačiau verta panagrinėti ir tas priežastis, dėl kurių žmonės investavimą laiko rizikingu ir painiu reikalu.

Mokymų stygius

Žmonės mokosi tam, kad ateityje galėtų tapti arba samdomaisiais darbuotojais, arba taip vadinamais freelanceriais – dirbančiais sau laisvųjų specialybių atstovais. Dar besimokydami mokykloje gauname bazinių ir ypač praverčiančių žinių, svarbiausių įgūdžių, be kurių pajudėti iš vietos būtų labai sunku. Ne vienas, dar sėdėdamas mokyklos suole, įgyja su finansais, matematika, buhalterija, ekonomika ir panašiais mokslais susijusių žinių. Tačiau mokykloje dažniausia neįskiepijama, kad galime būti patys sau viršininkai ir rinktis individualų, nuo niekieno nepriklausomą kelią. Kitaip tariant, iki pat šių dienų diegiama kolektyvinė sąmonė. Mokykloje nėra verslo pagrindų, čia neįdiegiami įgūdžiai, būtini pradedančiajam verslininkui ar būsimajam investuotojui. Visto to rezultatas – moksleiviai negauna elementarių žinių, nesusipažįsta, kaip investuoti išvengiant rizikos ir visiško turto praradimo.

Skaityti daugiau...

Planuojate pirkti automobilį lizingu?

perka autoDažnas žmogus pamąsto apie naujesnį automobilį, o didelės kuro kainos neretai skatina rinktis ekonomiškesnę transporto priemonę, todėl vis dažniau sutinkamos paskolos automobiliui įsigyti, kurioms ryžtasi įvairių pajamų ir poreikių turintys žmonės.

Kadangi kreditavimo įstaigos sutinka finansuoti ne tik naujus, iš autorizuotų pardavėjų įsigyjamus automobilius, paskolos transporto priemonėms įsigyti būna nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių. Dėl to, jei Jums tereikia vos keletą ar kelioliką tūkstančių litų kainuojančio automobilio, kreditas ir finansinė pagalba gali pagelbėti, o automobilį galėsite pirkti kokį tik norite (gausite finansavimą ne konkrečiam automobiliui, o pinigus, kuriuos galėsite panaudoti pirkdami automobilį tiek pagal skelbimus internete, tiek automobilių turguje, tiek ir iš įmonės). Šiuo metu Lietuvos rinkoje veikia ir specializuotos automobilių lizingo bei paskolų už automobilius bendrovės. Viena populiariausiu yra Mogo, kuri siūlo ne tik automobilių lizinga, bet ir paskolas už automobilius.

Skolinantis automobiliui vertėtų pagalvoti apie tai, kad paskola transporto priemonei privers Jus keletą metų (dažniausiai suteikiamos paskolos iki 60 mėnesių) mokėti nustatyto dydžio įmokas, o automobilis, jei tai ne antikvaras, nuvertės, todėl gali būti ir taip, kad jį pardavę po kurio laiko neatgausite nė pusės sumokėtos sumos. Žvelgiant iš kitos pusės, paskolos leidžia pasielgti taip, kad jau dabar galėtumėte vairuoti naujesnį, ekonomiškesnį ar saugesnį automobilį, net jei piniginėje šiuo metu ir švilpia vėjai, o už senąjį savo automobilį gavote juokingai mažą sumą pinigų. Tad įvertinkite savo galimybes bei įsigykite naujesnį automobilį arba atsisakykite paskolos ir taupykite.

Apklausa

Kiek kartų skolinotės iš greitųjų kreditų bendrovių?

Dar neteko - 26.2%
Šiandien bus pirmas kartas - 9.5%
Vieną kartą - 5.4%
Du kartus - 7.7%
Tris kartus - 7.7%
Keturis ir daugiau kartų - 43.5%

Viso balsavo: 168
The voting for this poll has ended on: 31 Gruo 2018 - 00:00